pakentėti

pakentėti
pakentė́ti 1. tr. truputį (neilgai) kęsti (skausmą ar nemalonumą...): Nabagas pakentėjo badą, bet veikiai sutiko laimę rš. Nekas pakentėjus, by tik išgydytų Blv. Gera ant kito nugaros jodinėt, bet pamėgink ant savo kitą pakentėt Ds. Truputį čia pakentėję, ingysite karūną kantrumo DP273. ^ Didelė nelaimė negalėt jokio vargo pakentėt Srj. 2. intr. turėti kantrybės palaukti, kantriam būti: Aš pakentėčiau ir nevalgęs, bet vaikai rš. Jeigu nori pagauti vėžį, reikia pakentėti, palūkėti ir tik po kurio laiko tylut tylutėliai pakelti keselį rš. Valgyt možna pakentė́t Trgn. Knebinėk čia kožną daiktą, ar nagai nepakenta Vvr. Akys mato, ausys girdi, negaliu pakentė́t (bjauru matyti ir girdėti) Skr. Pakentėk mažumą MitI16. Pakentėk tavęs neklausantiems (būk kantrus) KlM1749. Pakentėk man, aš tau vislab užmokėsiu BbMt18,26. Pamikentėk (aba pakentėjimą turėk ant manęs), o visa ataduosiu tav Ev. 3. intr. turėti, patirti kiek nuostolio, skriaudos, nukentėti: Kurie mažiaus pakentėjo, greit pasveikėjo rš. \ kentėti; apkentėti; atkentėti; iškentėti; nukentėti; pakentėti; perkentėti; prakentėti; prikentėti; sukentėti; užkentėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • pakentėti — vksm. Pakentėk – tuoj praei̇̃s skaũsmas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • menas — mẽnas dkt. Mẽnas reikaláuja aukų̃ (dėl grožio tenka pakentėti) …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apkentėti — 1. intr. iškęsti: Apkentėjom nemaža Arm. 2. su neiginiu tr. neapkęsti: Broliai pradėjo ano neapkentėti ir nenorėjo ir žodžio pratarti I. Ar nemylėjo tavęs matušė, ar neapkentėjo nė tetušėlis? LTR(Sln). Nenopkentėsi brolio savo širdyje tavo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkentėti — intr., tr. atlikti skirtą bausmę, kančią, kentėjimą: Atkentėsiu, lyg kad būčia tikrai nusikaltęs Š. Atkentėjai tu jau savo ArchXXXIX80. kentėti; apkentėti; atkentėti; iškentėti; nukentėti; pakentėti; perkentėti; prakentėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškentėti — J 1. tr. iki galo iškęsti: Pamiršo žmonės iškentėtą vargą P.Cvir. Ten užaugau, iškentėjau aš kančias visas Mair. Žemaičių žemė[je] to gadynė[je] baisiai daug iškentėjo nelaimių M.Valanč. Kančias, skausmus ir nelaimes iškentėsi linksmas BM454. O… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kentėti — kentėti, keñčia ( ėja), ėjo 1. tr., intr. SD29, R, K kęsti, jausti skausmą, nemalonumą: Ką aš čia kenčiù tame dvare! J. Kenčia kaltas, kenčia nekaltas Žem. Visiems kartu lengviau kentėti BŽ215. Geri žmonės kenčia už kitus, o negeri už save Rm.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nepakanta — nepakantà sm. (3b) 1. žr. nepakantumas: Jie į Dievobaimingą kaimą neša piktumo ir nepakantos sėklą! rš. 2. negalėjimas pakentėti, susilaikyti: Ot vaiko nepakanta – tujau suėdė visus saldainius Užv. Patrikusi ano nepakantà – čia nosį kyšt, čia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukentėti — 1. tr. iškentėti (skausmą, nemalonumą...) iki galo: Daug vargelių ir daug kryželių reiks kantriai nukentėt Vnž. Reikė[jo] gėrybėmis pasidžiaugtie, vargą nukentėtie Tat. Nusimirė – nukentėjo jau savo ArchXXXIX80. Kožnas, nukentėjęs taip savo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakentėjimas — sm. (1) 1. N kantrybė, galėjimas pakentėti. 2. KII81 atleidimas. kentėjimas; atkentėjimas; iškentėjimas; nukentėjimas; pakentėjimas; perkentėjimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paskolinti — paskõlinti tr. 1. Š, NdŽ, DŽ1 duoti kam į skolą, grąžintinai: Mamaitė prižadėjo jiems paskolinti, bet neilgam laikui Žem. Ka turėčio, paskõlinčio LKT87(Kl). Paskõlink mun kokį puspūrį miltų Varn. Maž kokį pūdą rugių paskõlinsta, man pamaža… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”